JŪROS ŠVENTĖS TRADICIJOS ISTORIJA

 
Nuo 1934-ųjų vasarą surengtos pirmosios Jūros dienos, kurios reikšmę ir svarbą iškėlė tuometis valstybės kultūrinis ir politinis elitas, skaičiuojama permaininga Jūros šventės istorija. Renginys, kurio pagarbos ir išaukštinimo objektu buvo pasirinkta didžiausia valstybės duotybė ir turtas – jūra, per 8-is gyvavimo dešimtmečius patyrė įvairių transformacijų, jame mezgėsi ir išnykdavo vienokios ar kitokios tradicijos, tačiau esmė liko ta pati: telkti šalies bendruomenę prie jūros, skleisti visuomenėje jūrinę kultūrą, mokyti, šviesti nuo seno žemdirbiškos Lietuvos žmones jūrine dvasia, pažindinti juos su jūros turtais ir galimybėmis. Jūros šventė istorija tarsi veidrodis atspindi Lietuvos visuomenės istorinę raidą, politinius, ekonominius bei kultūrinius pokyčius, jūrinės valstybės piliečių mentaliteto brandą.
Minint Jūros šventės 80-tį,  šventės organizatoriai – VšĮ „Klaipėdos šventės“ – gražios jūrinės tradicijos gimimo jubiliejų pavertė dar vienu jūrinės kultūros sklaidos Lietuvoje instrumentu. Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai pristatyta Jūros šventės 80-mečiui dedikuota istorinės dokumentikos paroda „Į jūrą, visa Lietuva!”.
 
Parodos pavadinimu tapo šūkis nuo iki šių dienų išlikusio 1934-ųjų plakato, kvietusio Lietuvą į pirmąją Jūros dieną.  „Į jūrą, žemaičiai, į jūrą, aukštaičiai, į jūrą, visa Lietuva!”,- taip į tarpukario Lietuvos visuomenę kreipėsi pirmosios Jūros dienos sumanytojai. To meto istoriniai liudijimai rodo šį raginimą buvus labai paveikų. Į neseniai prie Lietuvos Respublikos prijungtą Klaipėdą žmonės plūste plūdo. Ir nors geležinkelis pasirūpino papildomais reisais į uostamiestį, to meto spauda rašo, jog visi vagonai buvo sausakimši, bet niekas dėl to nepykęs, priešingai - visi su dideliu entuziazmu ir džiaugsmu dardėjo prie jūros. Puikiai žinodami, jog neturės patogios nakvynės – galbūt tik užklotą ant šieno, galbūt nebus sočiai pavalgydinti ar aprūpinti kitais šiuolaikiniam žmogui įprastais patogumais. Tuomet buvo svarbu nusilenkti jūrai, pasveikinti ją dalyvaujant koncertuose, ceremonijose, eitynėse. Pirmoji Jūros diena „uždavė toną“ ateičiai - tiek tarpukario Lietuvos jūrinės kultūros propagandos renginiams, tiek sovietiniais laikais atgimusiai Žvejo dienai ar jau šių dienų Jūros šventei. Visų jų pagrindu tapo pagarbos jūrai ir jūros žmonėms ceremonijos,  paradai ar karnavalizuotos eitynės, koncertai, mugės.

Jūros šventės 8-ių dešimtmečių istoriją apžvelgiančioje parodoje – daug įdomių nuotraukų, spaudinių, tekstų, liudijančių šio renginio reikšmę tada ir, žinoma, šiais laikais.
 
Parodą parengė Lietuvos jūros muziejaus istorikai, remdamiesi savo ir kolegų iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus sukaupta medžiaga.