GALERIJA

57-ąjį kartą Jūros šventė į Klaipėdą sukvietė tūkstančius jūrai ir jūrinėms tradicijoms neabejingų žmonių. Įkvepianti ir stilinga – tokia Jūros šventė šiemet pasitiko klaipėdiečius ir miesto svečius. Atostogų Rivjeroje siautuliu alsuojanti Klaipėda bei išskirtinis klaipėdietiškas kūrybiškumas ir nuoširdumas visiems šiųmetinės Jūros šventės dalyviams padovanojo nepamirštamas akimirkas.
 
Atostogų kranto nuotaika pasklido visame senamiestyje - gatvėse čiurleno fontanai, buvusių bažnyčių vietose iškilo didingi varpai, rivjeriškam atokvėpiui pakvietė žavinga Teatro aikštė, kinas po atviru dangumi, specialūs muzikiniai projektai, ir, žinoma, galimybė žingsniuoti raudonu kilimu.


Pirmieji šventiniai renginiai startavo dar liepos 28-ąją, kuomet pasitikome istorinius „Dangės flotilės“ laivus. Jiems įplaukiant į miestą pakilo Pilies tiltas.


Jūros šventę į miestą kaip ir kasmet pakvietė didinga jūrinė eisena subūrusi keliasdešimt įmonių, įstaigų bei organizacijų, tūkstančius dalyvių ir antra tiek žiūrovų. Antrus metus Jūros šventės eiseną globėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.











 
Pasiekus Kruizinių laivų terminalą, pakelta Jūros šventės vėliava ir paskelbta šventės pradžia, visus pasveikino iškilmingas Karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas, atidarymo šokį dovanojo kompanijos KLASCO jūriniai vilkikai.


 
Oficialus šventės startas į miesto erdves pabėrė daugybę renginių, o Kruizinių laivų terminale pradėjo koncertinį maratoną su „Vivaldi in Rock“: Klaipėdos kamerinis orkestras, Jeronimas Milius, Vytautas Lukočius ir Tomo Varnagirio instrumentinė grupė.

 
Puikią nuotaiką dovanojo klaipėdiečio – Edgaro Lubio koncertas.

 
Link vidurnakčio, scenoje pasirodė didžioji Jūros šventės žvaigždė - Eurovizijos dainų konkurso nugalėtojas Mans Zelmerlow.

 
Vakarą vainikavo Jūros šventės dūzges kvies Leonas Somovas ir „Highly Sedated“ projektas.


Primindama tikrąją Rivjerą, šiųmetė Jūros šventė stebino netikėtais senamiesčio skvereliais. Vienas jų – SENAMIESČIO KINO SKVERAS. Geriausi pasaulio trumpametražiai filmai paskaninti muzikos garsais, įspūdingiausios Kanų liūtų reklamos kvietė atrasti gražiosios Rivjeros malonumus.


 
Senamiesčio širdyje, Meno kiemelyje, pristatyta Jūros šventės naujiena - TURIZMO GATVĖ. Liepos 29-ąją, duodant startą naujam projektui, sveikinimo žodį tarė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Lietuvos turizmo departamentų atstovai, VšĮ Klaipėdos šventės direktorius Romandas Žiubrys. „Turizmo gatvės“ idėją paskatino pačios Jūros šventės atsiradimo istorija – nuo pirmųjų dienų Jūros šventė buvo visos Lietuvos šventė, todėl čia siekiama pristatyti skirtingą Lietuvos ir kitų šalių kultūrą.


 
Sodrūs gatvės maisto kvapai - jau kelerius metus “ant bangos” esanti ir neatsiejama didmiesčių kultūros dalis. Šviežiai grilinamos daržovės, įvairių rūšių mėsa, jūros gėrybės - neatsilikdama nuo pasaulinių tendencijų, Jūros šventė kvietė atrasti kitokią „Skonių gatvę“, kurioje susibūrė keliolika skirtingą maistą siūlančių furgonų (en. Food truck).

 
Daugiau dėmesio ir erdvės Jūros šventės metu teko šeimoms. „Burinuko uostu“ pavadinta erdvė kvietė ne tik pramogauti, bet ir išbandyti įvairias edukacines jūrines veiklas.

 
Teatrinio veiksmo gatvė pakvietė žavingomis klaipėdos teatrlų improvizacijomis. Pietietiška dvasia užkrėtė „Trupė: tam kartui“ su Marijumi Kučiku, Egle Miškinyte, Nerijumi Gedminu ir Sandra Carrillo, šokio teatras „PADI DAPI Fish“, pantomimos teatras „A“.


Jono kalnelio užutekyje minias sutraukė šokančių fontanų šou „Raudonu kilimu“.


Prieš metus pristatyta nauja Teatro aikštės idėja, tapo ryškiausia ir skaniausia Jūros šventės naujiena. Skleisdama tikrą rivjerišką dvasią, Jūros šventės dienomis Teatro aikštė kvietė jaukaus poilsio, o vakare pristatė ATOSTOGOS RIVJEROJE tema parengtus muzikinius projektus. Pagrindiniu vakaro akcentu tapo specialus, klaipėdietės Rasos Serros ir gyvo garso grupės projektas - „Sous le ciel de Paris“ („Po Paryžiaus dangumi“).
 
Antrąją Jūros šventės dieną, didinga laivų koloną, vedama Karinių jūrų pajėgų laivo „Kuršis“, pakvietė į vieną gražiausių jūrinių ceremonijų – vainikų nuleidimą. Pagerbti žuvusius jūroje šiemet iš Klaipėdos uosto išplaukė 29 laivų rikiuotė.


Du karinių jūrų pajėgų laivai „Kuršis“ ir „Šakiai“ bei burlaivis iš Suomijos - „Joanna Saturna“, plukdė aukščiausius šalies vadovus - LR Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, LR Susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių, kitus oficialius asmenis.
Į šventinį Jūros šventės šurmulį, pirmoji kas rytą kvietė didžioji Jūros šventės mugė.

 
Šventės svečius pasitiko energingi sportininkai ir krepšinio, regbio, virvės traukimo rungtys.

Šeštadienio muzikinę programą Teatro aikštėje pradėjo prancūziškas duetas „Bobby&Sue“.
Pritemus, gurmaniško skonio mėgėjus pasitiko iškiliausių kompozitorių muziką iš lietuvių kino aukso fondo pristatantis projektas - „Muzika kaip kinas“. Projektas - dedikacija lietuvių poetiniam kinui, jo muzikalumui ir talentingiems kompozitoriams.


Šeštadienį, į Kruizinių laivų terminalą kvietė Jūros šventės mecenato „Švyturys-Utenos alus“ koncertas. Koncertą pradėjo spalvinga ir charizmatiška grupė „SKAMP“. Scenoje žavųjį ketvirtuką keitė geriausia „M.A.M.A 2015“ metų hiphopo grupė „Lilas ir Innomine“. Koncertą, lydimą fejerverkų, tęsė „M.A.M.A 2015“ metų atlikėjas Vaidotas Baumila.
 
Vakarą baigė „Tuborg“ dūzgės su Averjano Dj & Diamond Soul Factory.

 
Atgimimo aikštė ir vėl virto siautulinga šokių aikštele. Tris Jūros šventės dienas čia pasirodė gausus šokėjų desantas – vaikų ir jaunimo, suaugusių, senjorų, šokių klubų, folklorinių ansamblių, liaudiškos muzikos kapelų, svečių iš Gruzijos pasirodymai. Abu šventinius vakarus pabaigė dūzgės su DJ Kristijonu ir Vladu Straupu.


 
Tris Jūros šventės dienas lankytojų laukė ir BALTIC SAIL burlaiviai. Didžiausias jų - su Rusijos vėliava plaukiojantį „Kruzenshtern“.

 
Danės krantinės Šiauriniame rage atgimė „Žvejų krantinė“. Jau antrus metus siekdama kuo plačiau pristatyti žvejybos sektorių ir pasidalinti geriausiomis žuvininkystės tradicijomis į „Žvejų krantinę“ kviečia Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.
 

Nuotraukos: Vytauto Petriko, Ingridos Mockutės-Pocienės, El Artography