VšĮ „Klaipėdos šventės“
8 46 400 300
LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS RENGINIAI

Lietuvos jūrų muziejus šių metų Jūros šventei suruošė itin turtingą renginių ir parodų kraitį. Jūros šventei muziejus dovanoja tris parodas, Jūrininkų pagerbimo ceremoniją ir istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“.

„Nusikaltėlis ar auka?“

Tokiu netikėtu, intriguojančiu pavadinimu nuo liepos 25 d. kviečia Jūrų muziejaus paroda prekybos centre „Akropolis“. Muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad visame pasaulyje muziejais išeina iš savo ribų ir drąsiai žengia į netikėtas erdves.

– Rengti parodą prekybos centre Jūros šventės metu – jau tampa gera tradicija,- sako direktorė. – Tokiu atveju ieškomas ir kitoks parodos pateikimo būdas.

„Nusikaltėlis ar auka?“ – tai vieno eksponato iš muziejaus jūrų gamtos rinkinio paroda, pateikta kaip detektyvinė istorija. Lankytojai prašomi padėti išnarplioti bylą, kurioje kaltinamasis – Kamčiatkos krabas. Istorija prasidėjo labai seniai – 1930 m., Sovietų sąjungai išsikėlus tikslą užveisti šią komerciškai naudingą rūšį Barenco jūroje. Eksperimentas truko tris dešimtmečius, bet nebuvo sėkmingas – gyvūnai neišgyvendavo kelionės.

Tačiau 1960 m., skyrus šiam eksperimentui dar apie 300 000 dolerių, pavyko šiuos gyvūnus sėkmingai perkelti. Per keturiasdešimt metų Kamčiatkos krabas išplito į Vakarus išilgai Finmarko pakrantės. Rusijos mokslininkai tikina, kad krabai jau pasiekė tolimiausią rytinę ribą – Barenco jūrą, o į Vakarus jie gali pasiekti net Gibraltarą. Nuo 1995 metų šių krabų populiacija išaugo šešis kartus. Vien Barenco jūroje jų yra apie 12 milijonų! Šis krabas yra visaėdis plėšrūnas. Todėl yra pavojingas biologinei įvairovei.
Paroda pristato visą šitą, gamtai brangiai kainuojantį eksperimentą, ir vienintelį eksponatą – sausai preparuotą Kamčiatkos krabą iš Japonijos jūros.

Poezijos ir prozos bangos

Paroda „Jūros proza ir poezija. 1945-1990” Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje atidaroma, liepos 26 d. 17.00 val., ir veiks visomis šventės dienomis. Joje muziejus pristatys sovietinio laikotarpio Lietuvos žvejybinio laivyno modelius, o biblioteka – to laiko knygas apie jūrą.

Parodos kuratorius istorikas Romualdas Adomavičius pasakojo, kad tuo laiku, siekiant atskleisti darbo jūroje romantiką ir grožį, kartu su jūreiviais plaukdavo ir rašytojai, poetai.

– Be abejo, iš jų buvo reikalaujama soc. realizmo stilistikos kūrinių, – pasakojo istorikas.

Tačiau jūroje gimdavo ir tikri literatūros šedevrai. Vienas žymiausių Lietuvos poetų – Paulius Širvys – 1967–1969 m. dirbo Klaipėdos žvejybos laivyne: iš pradžių paprastu jūreiviu, vėliau – tolimojo plaukiojimo laivo vairininku.

Dažna klaipėdiečių šeima puikiai dar pamena to meto jūros prozą – be galo sunkų, alinantį darbą ir ilgus reisus. Tačiau iš ilgesio, iš jūros platybių gimdavo ir poezija. Parodos atidarymo metu jos lankytojai bus kviečiami įsilieti į Gyvąją Poezijos bangą – jūrai skirtos, ar jūroje parašytos poezijos skaitymą gyvai.

Pagerbsime jūrą atvėrusius

Ketvirtadienį, liepos 27 d. 14.30 val. kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir jūrine bendruomene prie Albatroso paminklo ir prie Lietuvos jūrų muziejuje esančio paminklo „Lietuvos jūrininkams, jūrą mums atvėrusiems“ rengiama jau tradicija tapusi iškilminga Jūrininkų pagerbimo ceremonija, skirta jūrą Lietuvai atvėrusiems, išplaukusiems ir negrįžusiems. Po ceremonijos ir iškilmingo vėliavų Nerijos forte pakėlimo, jūrinei bendruomenei bus pristatytos naujos ir atnaujintos Nerijos forte esančios ekspozicijos.

Jūrinio paveldo ženklų beieškant

Penktadienį, liepos 28 d., Turgaus gatvėje bus atidaryta kilnojamoji paroda „Uostas kopose. Šventoji. Jūrinio paveldo ženklai“. Tai jau antroji „Jūrinio paveldo ženklų“ ciklo paroda, atverianti klaipėdiečiams ir miesto svečiams nematomus jūrinės praeities reliktus.
Pasak jos kuratoriaus istoriko Dainiaus Elerto, paroda siekiama priminti Šventosios uosto kūrimo patirtį tarpukario Lietuvoje ir kviečiama diskutuoti apie jo atkūrimo galimybes. Paroda supažindins su istorinėmis Šventosios uosto kūrimo prielaidomis, išryškins svarbiausias Šventosios uostą steigusias asmenybes, jų vizijas ir eilinių uosto statytojų indėlį. Ji paremta Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio dokumentais, fotografijomis apie Šventosios uosto įrengimą, raidą. Jie atspindi to laiko Lietuvos inžinerinę, geopolitinę, ekonominę mintį ir konkrečių asmenybių veiklą. Didelė dalis parodoje pateikiamos vaizdinės medžiagos skelbiama pirmą kartą. Tarpukario Lietuvos patirtis kuriant, vystant ir rūpinantis Šventosios uostu tebėra aktuali ir šiandien. Todėl paroda skatina diskusijas Šventosios uosto aktualizavimo klausimais.
Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

„DANGĖS FLOTILĖ“ – SIENIEJI LIETUVIŠKI VARDAI IR VESTUVĖS

Vieną gražiausių jūrinių renginių – tradicinių istorinių laivų „Dangės flotilę“, kurią Lietuvos jūrų muziejus pristato jau 6-tą kartą. Tai – unikalus, analogų Lietuvoje neturintis renginys, reprezentuojantis jūrinę kultūrą ir tradicijas. Renginys į Klaipėdą plukdys ne tik gražiausisu istorinisu laivus, bet ir pakvies stebėti tradicines LIETUVININKŲ VESTUVES.

Penktadienį, liepos 28 d. 19.20 val., įplaukdami į Danę Klaipėdą pasveikins „Dangės flotilės“ laivai. Šiemet flotilėje dešimt laivų – dauguma jų – įvairaus dydžio plokščiadugnės Kuršių marių arealo žvejų valtys. Flotilės žvaigždė – naujasis istorinio Lietuvos laivyno pasididžiavimas – „Vytautas Didysis“, ką tik grįžęs iš Nacionalinės ekspedicijos Lenkijos vandenyse. Tai – atstatyta sumažinta XVIII a. Merkinės laivo – vytinės – kopija. Flotilėje dalyvaus ir praėjusių metų ekspedicijos laivas „Vytis“. Juos abu atkūrė laivadirbis Simas Knpakis.

Flotilėje ir didžiausias Lietuvoje atstatytas laivas – reisinė „Dreverna“. Laivadirbiai šį burlaivį atkūrė Drevernoje ir sugrąžino jį į Kuršių marias. Laivo statybos projekto autorius – Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras. 1874 m. Rytprūsiuose plaukiojo apie 600 šio tipo laivų. Šie laivai gabeno statybines medžiagas, druską, javus ir kitokius krovinius.
Kaip visada, „Dangės flotilę“ ves Jūrų muziejaus kurėnas SüD 1. Už jo rikiuosis venterinės valtys, ketas „Dangė“.

Flotilėje bus ir svečių – Kaliningrado Pasaulio vandenyno muziejus plukdys karbasą – Baltosios jūros ir į ją įtekančių upių krovininis irklinį laivą.

Į Klaipėdą atplukdys ir jaunavedžių porą

Šiųmetė „Dangės flotilė“ plaukia ne tuščiomis: ji atplukdo į Klaipėdužę jaunavedžių porą iš Kuršių nerijos. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija padės papuošti vestuvininkų laivus pagal senąsias tradicijas – žolynais. Nuo 16 val. žolynų girliandos bus pinamos Smiltynėje prie Kurhuazo. Iš čia apie 19 val. flotilė pajudės link Klaipėdos ir 19.20 val. jau bus Danės žiotyse.

Teatralizuota vestuvių šventė vyks 20 val. laivams prisišvartavus už Biržos tilto – Karlskronos aikštėje. Ją rengia Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“. Žiūrovai gyvai pamatys XIX a. lietuvninkų vestuvių papročius: nuometavimą, marčios ašarų ragavimą ir kt.

Flotilė prisišvartuos už burlaivio „Meriadianas“. Gyvąją ekspoziciją bus galima lankyti visos Jūros šventės metu, o šeštadienio popietę bus rengiamos ekskursijos senaisiais laivais po Danę.
„Dangės flotilę“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

PROGRAMA
ISTORINIŲ LAIVŲ PARADAS „DANGĖS FLOTILĖ“

 

Liepos 28 d., penktadienis

 

19.30 „Dangės flotilė“ atidarymas (Kruizinių laivų terminale)
20.10 „Dangės flotilė“ pristato teatralizuotas XIX a. lietuvininkų vestuves (Karlskronos aikštė)
21.00–21.30 Istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“ (Danės upė nuo Pilies tilto iki krantinės už burlaivio „Meridianas“)

 

Liepos 29 d., šeštadienis

 

11.00–21.00 Ekskursijos „Dangės flotilės“ istoriniais laivais po Danę. Registruotis iš anksto tel. +370 698 37 299
11.00–22.00 Renginio „Dangės flotilė“ istorinių laivų ekspozicija (krantinė už „Meridiano“)

 

Liepos 30 d., sekmadienis

 

8.00 „Dangės flotilės“ laivų išlydėtuvės: 8.30 Biržos tilto pakėlimas, 9.00 Pilies tilto pakėlimas

 

KITI JŪRŲ MUZIEJAUS RENGINIAI

 

Liepos 26 d., trečiadienis

 

17.00 Parodos „Jūros proza ir poezija. 1945-1990“atidarymas (Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Herkaus Manto g. 25)

 

Liepos 27 d., ketvirtadienis

 

14.30 Jūrininkų pagerbimo ceremonija (Smiltynė, prie „Albatroso“ paminklo)
10.00–18.00 Paroda „Jūros proza ir poezija. 1945-1990“ (Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Herkaus Manto g. 25)

 

Liepos 28 d.

 

13.00–16.00 Edukacinė programa „Muzė pasakoja“ Atgimimo a. autobusų stotelėje (prie Muzikinio teatro)

 

Liepos 28–30 d.

 

10.00–18.00 Paroda „Jūros proza ir poezija. 1945-1990“ (Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Herkaus Manto g. 25)
10.00–22.00 LJM jūrų gamtos rinkinio paroda „Nusikaltėlis ar auka?“ (PC „Akropolis“ Klaipėdoje, Taikos pr. 61)
13.00–20.00 Edukacinė meno platforma „Susižadėję su jūra“ (krantinė prie burlaivio „Meridianas“)
10.00–0.00 Kilnojamoji paroda „Uostas kopose. Šventoji. Jūrinio paveldo ženklai“ (Turgaus g.)

 

Liepos 28–30 d. Lietuvos jūrų muziejuje:

 

11.30, 13.00, 15.00, 16.30 Delfinų pasirodymai (mokami)
12.15, 14.00, 16.00 Kaliforninių jūrų liūtų pasirodymai Saulės įlankoje (mokami)
10.30–18.30 Ekspozicija „Ilgas reisas“ VŽT „Dubingiai“
10.30–18.30 Etnografinė pajūrio žvejo sodyba
10.30–18.30 Laivybos istorijos ir gamtos ekspozicijos Nerijos forte (be akvariumo, apsilankymas mokamas)