NAUJIENOS

KELIONĖ ŠKUNA „BRABANDER“ NAUJUOSIUS ĮGULOS NARIUS ĮKVĖPĖ NUOTYKIAMS

2015 06 16


Unikalaus konkurso „Tapk įgulos nariu“ laimėtojai burlaiviu „Brabander“ įveikė apie 260 jūrmylių „Baltic Tall Ships Regatta 2015“ maršrutą Klaipėda – Ščecinas. Paklausti, ar dar kartą ryžtųsi tokiai kelionei, sutartinai tvirtino - be jokių abejonių. 


„Brabander“ įgulos nariai: Justas Šukštulis, Gedas Liekis, Paulius Ajauskas, Vytas Kerdokas, Antanas Povilaitis.

JUSTAS ŠUKŠTULIS
Didžiausią įspūdį kelionėje paliko lipimas į stiebą. Nulipau, o jausmas, kad vis dar ten – viršuje. Nulipau lengvoje euforijoje. Visa ši kelionė yra vienas didžiulis įspūdis, nuo pradžių iki galo, nuo kėlimosi pirmą valandą nakties ar ketvirtą ryto, iki bulvių plokštainio, indų plovimo ar tualetų ir dušų šveitimo. 

Ar daryčiau tai dar kartą? Būtinai! Įgula buvo labai smagi, kapitonas, vyr. padėjėjas – tikri profesionalai. Labai šarmingi ir pedagogiški. Tad, jei paskambintų ir pasakytų – Justai, reikia – tikrai ilgai nedvejočiau. Jūros žmonės yra dvasios žmonės.
Draugams rekomenduočiau tokią kelionę nedvejodamas. Tai yra smagiausias gyvenimo nuotykis.

GEDAS LIEKIS
Didžiausią įspūdį paliko finišas - burių nuleidimas naktį. Reikėjo veikti greitai, tamsu, nieko nematyti, adrenalinas sukilo, bet buvo labai smagu. Visa kelionė labai patiko – ko tikėjausi, viską gavau. Gal štormo pritrūko, nors gali būti, kad tai būtų buvę per daug ekstremalu. Bet vėjo daugiau galėjo būti, kad bures būtų reikėję keist vėjyje ir galvot, kurią ištempt.
Pakartoti dar kartą? Šimtu procentų už. Prieš išplaukiant galvojau – praplauksiu, pažiūrėsiu, galbūt daugiau nebeplauksiu - kad čia ne man, kad sirgsiu jūros liga iki kelionės galo, atsikąsiu aš tos jūros ir daugiau nebenorėsiu. Bet dabar manau, kad aš jos dar neatsikandau...

Kažkada bandžiau suorganizuoti draugų kompaniją bent jau menkių pažvejoti, bet prisiklausė, kad kažkam buvo bloga visą parą, tai likau vienas ir nieko neišėjo. Tačiau visa tai yra nepalyginamas dalykas. Čia pilnas jūrinis jūreivio gyvenimas – su vachtom, su naktiniais atsikėlimais, su aliarmu, nors toks buvo tik vienas, ir indų plovimas, ir darbas kambuze... Tai perkelia tave iš tos komforto zonos, kurioje gyveni krante – ramiai, pripratęs prie visų patogumų – televizoriaus pultelis, darbas-namai, vieną dieną į parduotuvę, kitą į svečius... O čia - viskas pasikeitė kardinaliai. Tu įspraudžiamas į rėmus - į vachtų rėmus, su savo pareigomis ką turi daryti ir niekur nedingsi. Tai turbūt pirmas kartas, kai atostogauju ir negalvoju apie darbą. Nei noro, nei laiko apie tai galvoti – telefonas atjungtas, pasižiūri, kad skambučių praleista – tiek to – grįšiu, pasiskambins kam reikės... tikrai nuostabu.

PAULIUS  AJAUSKAS
Burių kėlimas labai patiko. Tai buvo komandinis darbas. Patiko lipti į stiebą, ir vachtos, ir tas kėlimasis naktimis, o kur dar vaizdai ir jūra, saulėtekis jūroje. Kažkada yra tekę matyti tekančią saulę krante, bet jūroje ji teka daug gražiau...

Ne tik pats dar kartą bandyčiau tokią kelionę, bet visiems siūlyčiau, nes įspūdžių neįmanoma papasakoti. Patirti tai tikrai verta.

VYTAS KERDOKAS
Jūroje buvau pirmą kartą. Didžiausią įspūdį paliko tai, kad įlipus į laivą gyvenimas pasikeičia. Pradedi gyvent laivo ritmu, kuris visai kitoks nei ant žemės. Viską pamiršau – darbus, net savaitės dienas pamiršau – ar ketvirtadienis, ar trečiadienis – negalvoji apie tai.

Ar ryžčiausi dar kartą? Būtinai – vien dėl tokių skanių kepsnių, kokiais čia mus maitino.
Visiem rekomenduosiu. Laukia draugai grįžtant – taip susitarėm, kad tik grįžtu ir iškart susitinkam įspūdžius aptarti. Manau, kad būtina išbandyti tokį gyvenimo nuotykį.

ANTANAS POVILAITIS
Didžiausias įspūdis, turbūt, pati jūra ir laivas. Kai kas atrodo visiškai kitaip, negu teoriškai, darant burlaivio modelį. Nesitikėjau, kad taip sunku vairuoti laivą. Pats burių pakėlimas – sudėtingas procesas.  Atrodo modelius esu daręs ne vieną kartą, o kai reikėjo bures kelti iš tikro - pasimeti tarp tų virvių, susipainioji ir nebežinai ką daryti. Bet aišku į kelionės pabaigą jau viskas tampa aiškiau, paprasčiau. Pramokom, gana nemažai pramokom nors laiko buvo labai nedaug. Dabar ir modelį darydamas visai kitomis akimis žiūrėsiu į tuos pačius dalykus.

Dar kartą į tokią kelionę leisčiausi be problemų. Labai smagu, naudinga ir įdomu. Be to patikrini ir pats save – o kaip toje jūroje, kaip jausiesi – vis tik nebe jaunuolis aš – amžius šioks toks yra. O pasirodo, kad dar galiu su tais jaunais – gal ne visai lygiai, bet dar galiu.
Draugams tikrai rekomenduočiau. Pats esu tokiame gyvenimo tarpsnyje, kai supranti, kad jeigu gyvenimas duoda galimybę, turi ją griebti. O dažniausiai mano bendraamžiai kažko bijo - gal nesugebėsiu, gal čia jau nebe man... Tu nežinai, ką sugebi – o kai pamėgini, pamatai, save geriau pažįsti ir tos baimės pasirodo išgalvotos...  Nors kartą išplaukti būtinai rekomenduosiu ir draugams, ir pažįstamiems. Nesvarbu, kad galbūt pragulės vsą kelionę, ne tame esmė – įspūdžių turės tikrai daug.